Paryžius - visada gera idėja. Ypač kai vyksti tarsi į antrus namus, pasivaikščioti savaitgaliui.

Ir šįkart labai netikėtai ir neplanuotai užklydome į ART ELYSEES – vieną didžiausių meno ir dizaino renginių.

Kiek grožio! Kiek spalvų arba priešingai - blankių darbų, bet paveikių savaip. Vienus matydama aikčiojau ir žavėjausi, kitus - stebėjausi, kaip šitas Picasso “nesąmoningas” eskizas pieštuku ant A4 lapo kainuoja milijonus!

Po tų kelių valandų grožio akims ir laimės sielai, daug galvojau apie meną, apie kūrybą apskritai. Koks jis reikalingas! Kaip deguonis mums!

Menas mus gražina į tą lengvumo būseną, kuomet žaidžia emocijos, spėlionės, kuomet atrandama.

Menas kursto diskusijas, skatina žmones dalintis mintimis ir nuomonėmis.

Menas įkvepia gyvenimui! Po šio savaitgalio jaučiuosi tarsi prisipildęs helio balionas, sklandantis aukščiau kasdienybės.

Meno reikia visokio! Ir nėra teisingos ar klaidingos kūrybos - tai kiekvieno mūsų saviraiška.

Menas - tarsi pabėgimas iš realybės - nors trumpam atsikvėpti ir leisti rūpesčiams „pailsėti”.

Menas - kiekvieno mūsų namai, kiekvieno mūsų skirtingai suprantama kalba. Bet tai ir yra didžiausias jo žavesys.

Džiaugiuosi būdama to dalis. Ir džiaugiuosi savo paveikslų šeimininkais - kad vis daugiau žmonių atveria širdis ir įsileidžia kūrybą į savo namus.

Kurkime. Statykime. Ir neieškokime žmonių, kuriems tas patiktų. Jie atsiras savaime.